LIT
DEGUSTACIJA - ŠIMTAS SALDUMO SKONIŲ
Lietuva nuo seno garsėja nepertraukiama bitininkystės tradicija, o Trakai – unikaliais bičių
suneštais skoniais. Kad bitininkystė buvusi svarbi ūkio šaka byloja viduramžių metraščiai, archeologiniai radiniai bei iš kartos į kartą perduodami gaminių iš bičių gėrybių receptai. Šeimos bitynas KUPA kviečia per skonius susipažinti su bitininkystės tradicija Lietuvoje. Ragaudami įvairių rūšių medų aiškinsimės kaip jis atsiranda ir kodėl bitės yra svarbi ekosistemos
dalis. Žiedadulkių degustacijos metu sužinosime apie bitininkystės ištakas ir raidą Lietuvoje. Valgydami bičių duoną susipažinsime su lietuvių mitologinėmis dainomis ir sakmėmis apie bičių dievybes. Skanaudami midų prisiminsime bičiulystę, medkopio šventę ir bitininkavimo įtaką žmonių tarpusavio santykiams. Ragausime tradicinius užkandžius: sūrį su medumi, agurkus su medumi ir žinoma – medų su koriais.
***
Trukmė - 1,5 val.
Edukacija rekomenduojama suaugusių grupėms, užsienio svečiams.
Esant pageidavimui, edukaciją galima papildyti žvakidės gamyba.
KVAPNIOJI SENŲJŲ TRAKŲ ŽVAKĖ
Trakai garsėja tautų ir religijų įvairove, čia nepastebimai glūdi ir pagoniškosios Lietuvos palikimas: senąją religiją menantis Aukų kalnas, kultinė Alkos sala, legendinis Erelio kalnas ir šventas liepų miškas. Vienoje iš šių vietų viduramžiais turėjo rusenti ąžuolinėmis malkomis kurstoma šventoji ugnis. Rašytiniai šaltiniai mini, kad joje buvo aukojamas bičių vaškas ir kvapnūs žolynai. Tais netolimais laikais po pagoniškuosius Trakus nuolat sklido saldus ir nosį kutenantis šventyklos dūmas...
Kviečiame pasigaminti kvapnią žvakę, kuri primintų vėliausiai apkrikštytos Europos valstybės dvasią. Jai degant, nejučia nusikelsite į senųjų Trakų širdį. Žvakės gaminamos vyniojimo būdu: į bičių vaško plokštelę paguldomas dagtis ir iš lėto susukama žvakė. Žvakės kvapui paryškinti naudojamas specialus Baltijos gintaro, kvapnių žolynų ir ąžuolo karnų mišinys, kuriuo padengiamas vaško plokštelės vidus
***
Trukmė - 1,5 val.
Edukacija rekomenduojama suaugusių grupėms, užsienio svečiams.
Esant pageidavimui, edukaciją galima papildyti bityno produktų ragavimu.
ĮSIMYLĖJĖLIŲ ŽVAKĖ
Neįtikėtina, bet Trakų miestas atsirado iš...meilės. Legenda pasakoja, kad viskas prasidėjo kai kunigaikštis Kęstutis įsimylėjo tolimojo Lietuvos pajūrio dvasininkę Birutę. Jis ją pagrobė, vedė ir įkurdino savo dvare. Tačiau Birutė ilgėjosi pajūrio krašto, todėl Kęstutis iš meilės jai, rado ežerų apsuptą pusiasalį ir į jį perkėlė savo dvarą.
Kviečiame pasigaminti karščiausios meilės simbolį – dvigubą susuktą žvakę, ir prisiminti visą Kęstučio ir Birutės meilės bei gyvenimo istoriją.
Žvakės gaminamos senoviniu būdu, kai šiltas išlydytas vaškas pilamas ant pakabinto dagčio. Taip žvakė sluoksnis po sluoksnio storėja, kol įgauna reikiamą storį. Tada dvi žvakės susukamos tarpusavyje ir gaunama dvigyslė, deganti dviem liepsnomis ir skirta dviems širdims.
***
Trukmė - 1,5 val.
Edukacija rekomenduojama suaugusių grupėms, užsienio svečiams.
Esant pageidavimui, edukaciją galima papildyti bityno produktų ragavimu.
JONINIŲ BURTŲ ŽVAKĖ
Prie daugelio Trakus juosiančių ežerų senais laikais buvo švenčiama vasarvidžio
nakties šventė. Jos metu pinamas vainikas, į kurį įtaisoma žvakė. Vidurnaktį vainikas su žvake nuleidžiamas į vandenį. Vidurvasario kulminacija – Trakų ežeruose besisupantys ugnies vainikai. Sakoma, kad norint sužinoti kas laukia poros, reikia kiekvienam leisti po vainiką su degančia žvake, ir stebėti kaip jie plaukia. Jei tolsta viens nuo kito – pora turi įsiklausyti vienas į kitą. Jei artėja – džiaugtis vienas kitu! Kviečiame pasigaminti plaukiančią žvakę, kuri neskęs nei upėje, nei vonioje, nei vazoje.
Žvakė gaminama į specialią formą pripilant ištirpinto vaško. Begaminant sužinosim ir apie kitus vidurvasario būrimus ir papročius. O jei nespėsit šios vaško gėlelės palesit pasroviui vasarvidžio naktį, ji puikiai papuoš bet kokį šventinį stalą .
***
Trukmė - 1,5 val.
Edukacija rekomenduojama suaugusių grupėms, užsienio svečiams.Esant pageidavimui, edukaciją galima papildyti bityno produktų ragavimu.
„RAŠYMAS“ TRADICINIU ORNAMENTU
Tradicinis lietuvių ornamentas žmonių vadinamas „raštu“. Audžiant audinius, juo išrašomos“ rūbų detalės, patalynė, lovatiesės, o patys subtiliausi „raštai“ būna juostose. Jomis puošiamasi krikštynų, vestuvių ir kitų iškilmių proga. Kiekvienas šio ornamento elementas turi savo botaninę, zoologinę ir mitologinę reikšmę. Šiuo ornamentu galima užrašyti palinkėjimą. Kviečiame susipažinti su ornamentinio „rašto“ reikšmėmis bei pasidovanoti sau gražiausiais linkėjimais „išrašytą“ lininį maišelį. Lino drobės maišeliai marginami specialiai paruoštais atspaudais, juos mirkant tekstilės dažuose. Supaprastinus audimo technologiją iki antspaudo, per labai trumpą laiką galima sukurti unikalų „užrašą“, kurio prasmę žinos tik mokantys jį „perskaityti“.
***
Trukmė - 1,5 val.
Edukacija rekomenduojama suaugusių grupėms, užsienio svečiams.
Esant pageidavimui, edukaciją galima papildyti bityno produktų ragavimu.
MERGVAKARIS LAIMĖS GATVĖJE
Šiltas ir jaukus pasibuvimas su draugėmis prieš vieną svarbiausių gyvenimo įvykių. Tai
paskatinimo, padrąsinimo, pasidalijimo šventė. Jos metu aiškinsimės kaip ir kur dalyvauja Laimė lemdama mūsų likimus. Kur ji verpia likimo siūlą. Būsimai nuotakai pinsim vainiką ir iš vilnos kuokštelio gaminsim laimę pritraukiančius papuošalus, kuruos kvėpinsim kvapniais aliejais. Aiškinsimės kvapų poveikį: kaip jie gali prisidėti
prie mūsų laimės pilnatvės. Klausysim ir ainuosim dainas skirtas Laimai. Apdovanosim jaunamartę ir išlydėsim į jos nuostabiausią šventę.
***
Trukmė - 1,5 val.
Edukacija rekomenduojama suaugusių grupėms, užsienio svečiams.
Esant pageidavimui, pasibuvimą galima papildyti bityno produktų ragavimu.
EDUKACIJOS UŽSAKYMAS
Prašome nurodyti kiek žmonių dalyvautų, kokio amžiaus, kada ir kur norėtumėte užsiėmimo.
Rašyti atsiliepimą