Graži mergvakario tradicija
Be pašalinių žvilgsnių, be triukšmo, be skubėjimo. Didingai, kaip pateka saulė. Ramiai, kaip vandenis neša upė. Taip išteka mergina, o ją dūminėje pirtyje nupraususios, žuvelių šukom sušukavusios, dainom išaukštinusios ir gėlių vainiku karūnavusios iš savo būrio išlydi sesės ir draugės. Jaukus, nuoširdus ir ypatingas – toks yra tradicinis lietuviškas mergvakaris, švenčiamas laikantis gražiausių mūsų protėvių papročių nuošaliame gamtos kampelyje, bityno KUPA valdose.
Atvykusios ir įsikūrusios, Laimos pėdelėm seksite iki senovinės dūminės pirties, kur po karšto garo, švelnių augalų ir natūralaus medaus procedūrų atsipalaiduosite po kasdienių rūpesčių. Čia jaunamartė periama ypatinga trijų augalų vanta. Po pirties, bityno KUPA žinyčioje jūsų lauks ramybės metas vaišinantis tradiciniu mergvakario pyragu bei pinant jaunamartės vainikėlį. Suskambus dainomis ir kanklių muzikai, prasideda išlydėjimo ceremonija – draugės ir sesės paeiliui sušukuoja jaunamartę ir karūnuoja ją gėlių vainiku. Jautriausia akimirka – garsiai ištarti nuoširdžiausi linkėjimai.
Tradicinį mergvakarį merginos sukuria pačios - bityno šeimininkai tik duoda
joms "įrankius" ir padeda praeiti visas mergavakrio stoteles.
